By eimantas on November 24, 2009
Peržiūrėjau aš pristatymą. Gražus pristatymas. Tik gaila, kad os gaidiška. Ir gaila, kad tiek daug žmonių ja susižavėjo. Ir tikrai jau, jeigu pradėsi ją naudoti, tai ramia sąžine galėsiu pasakyti: “all your base are belong to google”. Niekaip nesuprantu, kam gali atrodyti, kad idėja, statyti os ant 20 metų senumo stateless protokolo, yra gera. Ar šiaip įvertinama belenkokiu teigiamu žodžiu.
Per paskutinius metus nuo 80:to porto nukėliau vieną iš savo dažniausiai naudojamų paslaugų – rss. Nesigailiu. Taip pat pamažu pradedu migruoti iš wp-admin į MarsEdit. Taip pat atrodo, kad tikrai nesigailėsiu. Nevisi žmonės suvokia, kad toks yra google verslo modelis. Ir aš tau pasakysiu jų galutinį tikslą – paslauga, kuri, įkišus tinklo kabelį į gerą vietą, išmatuos tavo kūno temperatūrą, o moterims net gi parodys kelintas mėnuo jos yra nėščios. Awesome, ne? Ir tu vėl galvosi, kad google saves the day!
Nors nežinau.lt ir rašė, kad prognozės yra pavojingas dalykas – aš vis viena drąsiai prognozuosiu – nenaudosiu google chrome os! Einu daryti 125×125.
Posted in it | Tagged chrome os, google
By eimantas on October 29, 2009
Žmonės mėgsta pastovumą. Kai kurie net obsesiškai neriasi iš kailio, kad niekas aplink juos (ir aplink tuos, kurie aplink juos) nepasikeistų. Išvada? Žmonės nemėgsta progreso. Jie lyg katinai, kurie bent kartą per 24h veiklumo valandas apeina visą savo teritoriją ir ieško kas galėtų būti netaip. Kas galėtų patekti į jų nemalonę. Dauguma iš jų nesidrovi apie tai paverkti visiems kurie yra aplink jį/ją (ir tiems, kurie yra aplink juos).
Turiu Jums, kurie nemėgsta progreso, pasiūlymą. Lipkite atgal į medžius. Per sunku? Galiu padėti išrašydamas atskirus žingsnius:
- Išsiregistruokite iš Facebook. Galų gale kaip jie drįso pakeisti vartotojo sąsają, kurią jūs taip gerai pažinojote! Jie tai padarė visiškai nieko neišmanydami apie User Experience, Computer-Human Interaction (bei keletą kitų baisių žodžių). Ai, jo. Ir jie netyrė jūsų facebook vartojimo įpročių. Galiu jums tik išduoti, kad vietą iš kur jie ištraukė tokius dalykus, pamatysite tada, kai surasiu lubų nuotrauką.
- Jeigu dar liko humaniškumo (taip pat ekologiškomis paskatomis ateičiai) atiduokite viską, kas naudoja elektrą (na, tai, kas yra prijungta plastiku (tokiu kietu, lanksčiu šniūru) prie sienų). Tai padės jums išeiti laukan. Pradėti kapstytis smėliadėžėje. Gal atsiras daugiau laiko rinkti gėrybėms miškuose. Žiemai.
- Lipkite į medžius.
Paprasta ir efektyvų. Tiesa, yra alternatyva: susikurkite savo facebook:ą. Jeigu negalite – tylėkite. Susikonstruokite savo komputerį, televizorių, radiją. Na, bent jau skaičiavimo mašinėlę. Jeigu negalite – tylėkite. Pažįstu žmonių, kurie galėtų susikurti kiekvieną iš šių daiktų. Tačiau jie nestabdo. Jie nestabdo progreso. Jie nestabdo progreso, kuris pirmoje pradžioje išmetė mus iš tų pačių medžių į kuriuos jūs patys dabar norite įlipti.
Aš galiu tik užjausti jus. Sunku bus atsisakyti tų vienišų pasimatymų vakarais, kai naršėte RedTube.
Posted in gyvenimas
By eimantas on September 28, 2009
Rašau iš karto ir negooglinęs, kadangi sužinojęs, kad tokie dalykai egzistuoja belenkaip nusivilsiu ir entuziazmas šiam įrašui dings kaip informacija juodojoje skylėje. Taigi…
Kažkodėl nesugalvojau jokio naglo pavadinimo šiam reikalui, tad vadinu jį tiesiog pagal paskirtį – mp3 grotuvas. Kadangi medicina mano fantazijoje yra pažengusi pakankamai tolį, manau, kad toks dalykas mano fantazijoje yra pilnai įgyvendinamas. Taigi pradėsiu nuo valdymo. Turint omenyj šiuolaikinių aparatų plonumą (iPod Touch 2nd/3rd gen) būtų visai ne problema įsiūti tokį valdymo pultą į dilbio vidinę pusę. Universalumo vardan būtų krūčiausias reikalas įsiųti degutkų dėžutės dydžio “konteineriuką” su jungtimi viduje, prie kurios galima būtų pajungti patį valdymo pultą. Kompetetinga medikė man sakė, kad ten yra raumenys atsakingi už riešo sulenkimą į save (a la į vidų). Aš manau, kad šią problemą galima būtų išspręsti vienoje dėžutės pusėje turint daviklius gaunamiems nervų impulsams, o kitoje – daviklius tų pačių impulsų persiuntimui į pirštų raumenis. Aišku reikalingas ir atgalinis ryšys, kad žinotum kada tau kas nors privėrė pirštus ar kad pats pajaustum, kaip pradedi juos deginti. Arba badyti. Arba kišti juos ten kur šilta ir drėgna. Arba… pats sugalvok.
Esminis dalykas – komunikacija tarp komponentų. O viskas, iš tiesų, labai paprasta – silikonu dengti laidai po oda. Aišku atrodytų kaip lengvai iššokusios venos, tačiau manau, kad verta. Gražiau negu turėti kažką panašaus į silikoninius ragus. Vieną laidą (nors gal verčiau juos reiktų vadinti skaidulomis) reiktų nuvesti iki kaklo apačios (per vidinę žąsto pusę bei raktikaulį) ir ten padaryti 3.5mm kištuką. Esu įsitikinęs kad jį įmanoma padaryti būtent tokį koks yra ant daugelio grotuvų, o ne palikti kabaliuoti kaip kito laido “prailginimą”. Jeigu norima būti ypatingai über kietiem, tai mic pasiūlymu, siūlau prisirišti audio laidą prie vidinės ausies.
Taigi, jau turime valdymo pultą ir ausines. Beliko laikmena. Paprastumo dėlei – užtektų tokios pačios degtukų dėžutės dydžio (o gal net per pus mažesnio) konteineriuko. Tiktais šlaunies vidinėje pusėje. Laikmena turėtų būti keičiama. Ko gero tiktų net paprasti USB raktai. Belenkaip praktiška (ir, ko gero, patogu).
Valdymas? Touch screen. O jeigu eini į stotelę žiemą, 06:30 ryto, kad spėtum į sporto klubą ir norisi perjungti kitą gabalą – reiktų pajudinti tik pačios rankos pirštus. Gi galima užprogramuoti tuos pačius jutiklius interpretuoti įvairias nervų signalų sekas kaip komandas grotuvui. Tiesa reiktų programuoti ant keyup (gaunamų) arba ant keydown (išsiunčiamų) su return true (kad keliautų toliau), nes kitaip return false (tolesnio kelio blokavimas) neleistų pajudinti pirštų.
Posted in gyvenimas, sci-fi | Tagged body-mod
By eimantas on September 27, 2009
Pirmieji 2.5 metų tebuvo juodraštis
Posted in blog:as
By eimantas on May 23, 2009
Teorijos ciklas apibūdina seksualumą, ypač jo patologines formas. Skaisti mergaitė yra {}, tuščia aibė, laužtiniai sklaustiai, primenantys lytines lūpas pro kurias dar reikės prasiskverbti. Monogamija yra aibė, kurią tesudaro vienas narys. Heteroseksualumas yra moteriškos ir vyriškos aibių susijungimas. Zoofilija – tai žmogaus ir gyvūno aibių sankirta. Nekrofilija – gyvųjų ir mirusiųjų aibių sąjunga. Pedofilija – heteroseksualumo poaibis – vyriškos aibės ir moteriško poaibio sąjunga. Homoseksualumas atsiranda, kai partneris yra iš tos pačios aibės. Fetišizmas – tai aibė, kurios nariai kartojasi. Egzofilija – žmonių ir ateivių aibių sąjunga.
Taigi ligos istorijos medžiaga suskirstyta remiantis aibių teorijos metodais taip, kad kiekvienas skyrius (ASS, VAM, PAE, NIP) suvokiamas kaip aibė, seka ar serija. Skyriai pristatomi naujame puslapyje. Turinio požiūriu sekos atskleidžia ryšius tarp tvarkos ir netvarkos, panašumo ir skirtingumo, sankirtos ir sąjungos, atspindžio ir daugiažodiškumo. Skaitymas pagal sekas (pvz.: VAM 01, VAM 02, VAM 03 ir t.t.) yra linijinis, Skaitymas skersai sekų (pvz.: ASS 01, VAM 01, PAE 01, NIP 01, ASS 02, VAM 02, PAE 02 ir t.t.) yra ne linijinis, arba kratinys. Skaitymas, kaip skaitysite jūs, yra sutartinis. SKaityti, kaip skaito kompiuteris, būtų idealu. (Plačiau skaitykite priede “Programinė ligos istorijos struktūra”.)
Posted in gyvenimas