Perskaičiau naujieną. Naujienos komentaruose, kaip buvo galima tikėtis, pradėta kalbėti apie konkurencinių firmų pavydą bei bejėgiškumą. Sutinku tik dalinai. Gaumina turi gerus pardavimo vadybininkus, tad “bejėgiškumas” gali būti tik prieš juos ir pavydas Gauminai tik dėl tų pačių vadybininkų. Kadangi mėgstu tiksliuosius mokslus ir aukštąsias informacines technologijas – norėčiau pasidalinti mintimis dėl techninio šio projekto įgyvendinimo.

Suprantama, ji be praktikos ilsisi, tačiau nieko nežinodamas klausimas ar ką nors [gero] padarysi, taigi:

• Dirbtinis intelektas – Dirbtinis intelektas skiriasi nuo įprastų kompiuterinių algoritmų tuo, kad gali apsimokyti, tai atlikdamas tą patį veiksmą gali elgtis kitaip priklausomai nuo prieš tai atliktų veiksmų. Dirbtinio intelekto tyrimai remiasi psichologijos ir neurologijos, matematikos ir logikos, komunikacijos teorijos, filosofijos ir lingvistikos mokslų duomenimis. Dirbtinio intelekto tyrimuose dažnai pagal gyvų organizmų nervų sistemą kuriami supaprastinti teoriniai modeliai.
• Vartotojiškumas – (en) Terminas skirtas tam tikro įrankio naudojimo tikslui pasiekti efektyvumo apibūdinimui.

Taip pat, berods norint pradėti mokintis apie dirbtinį intelektą reikia perskaityti tikrai nemažai MB literatūros. Ir ta literatūra tikrai nebūtų vien iš technikos srities (apie praktiką – vėliau). Tačiau, jeigu Gaumina apibūdina panašių prekių ar turinio rodymą dirbtiniu intelektu, tai galima spręsti, kad tokių elementarių dalykų neįmanoma aprašyti paprastais algoritmais ir Gauminos programuotojai yra tikrai kvaili. Kita vertus “panašias prekes” ir “panašų turinį” galima būtų sulyginti su Google AdSence projektu/programa, tačiau, kiek žinau, jie patys to nevadina nei dirbtiniu, nei intelektu. Na gerai, galbūt dirbtiniu, bet tikrai ne intelektu. Imdamas šį pavyzdį galiu drąsiai teigti, kad tai tikrai nėra sistema su dirbtiniu intelektu. Taigi – jeigu ne vienas, vadinasi būtinai kitas ,)

Na iš esmės aš turiu tiktais vieną pavyzdį iš tokio netinkamo dirbtinio intelekto taikymo. Tiesa, čia greičiau apsižioplino klientas, negu pats gamintojas, tačiau tai vis viena lieka geru pavyzdžiu. Kalbant apie realybę Lietuvoje: Gauminoje sėdi php/mysql/js/html koderiai, programuotojai. Nežinau kiek statistiškai jų turi aukštuosius išsilavinimus arba bent jau mokosi informatiką, bet turint dabartines priemones nemanau, kad jiems pavyktų bent kažkiek priartėti prie “dirbtinio intelekto” termino. Kiek iš jų imsis mokytis lisp ar prolog? Kokio tipo dirbtinio intelekto architektūrą jie pasirinks?

Na gerai, man ima pavydas, tačiau vien dėl to, kad jie tokį gerą dalyką padarys ir iš populiarins tokiu neteisingu sprendimu. Nors kas žino, gal jie tą termina padarys savo prekiniu ženklu? Dirbtinis intelektas ™ Gaumina © ,))

Kita vertus – aš jų nekaltinu. Sveikinimai Gauminos pardavėjams (spėju jie sugebėtų ir šaldytuvą čiukčiams parduoti), tačiau jeigu jie tikrai nori padaryti CMS:ą su DI, aš jau užjaučiu jų programuotojus. Ir visiškai nekaltinu ES. Jeigu ten sėdi beraščiai IT srityje dėdės – niekas nekaltas. Gauminai pasiimti tuos pinigus buvo lengviau negu atimti iš mažo vaiko saldainį…

Tiesa straipsnyje man užkliuvo tik viena detalė: jeigu tai yra dieviškasis matas, tai kodėl jis taip gražiai sulenda į pentagramą? .)