Esu paranoikas. Ir šiaip mėgstu apsidrausti prieš bet ką… na… gal neapsidrausti, bet greičiau patenkinti savo smalsumą nenukentėdamas. Taigi – veiksmo vietą: DIP Studio ofisas. Laikas: gegužės 21 d.
Per pietus bevartydamas savo korespondencija užklystu ant eilinio darbo skelbimo. Kadangi įmonė yra +/- žinoma ir ieško php/mysql programutojo (tokio pobūdžio skelbimų pro mano akis praslysta bene dažniausiai) – nutariau jiems parašyti ir pažiūrėti ką jie gero siūlo. Turiu jums atvirai pripažinti, kad noro, minties ar dar kokio nors bieso keisti darbą – visiškai neturėjau ir neturiu (atvirai pasakius – klausimas ar jie būtų mane nupirkę su 2x alga). Parašiau jiems šį laišką (kalba netaisyta) prisegęs savo CV pdf formatu (kurį bus stimulas prikabinti, turbūt, čia):
Sveiki
Plėsdamas savo žinių ratą ir ieškodamas naujų profesinių iššūkių siunčiu jums savo CV.
Su pagarba,
Eimantas Vaičiūnas
Ne, tai jo. Šiaip atsakymo laukiau iš karto tą pačią dieną. Tačiau jo nesulaukiau, kaip ir sekančią ir dar sekančia ir dar dar sekančią dienas. Na, po savaitės man visas reikalas netgi pasimiršo. Spėjau, kad jau surado, ko ieškojo, arba mano CV pasirodė toks apgailėtinas, kad jie net nesiteikė pranešti, kad “mes jums paskambinsime”. Tačiau…
Bėgo dienos ir savaitės. Vakar (liepos 17 d.) per GTalk programą išlindo “priminimas” apie atėjusį laišką: RE: PHP Programuotojas (laiško tema identiška mano siųstam, kaip po to pastebėjau…). Laiške sekė tekstas (kalba netaisyta)…:
Sveiki, Eimantai,
noretume pakviesti jus pas mus pokalbiui del darbo.
Ar jus dar domintu sis pasiulymas ir jeigu taip kada galetumete atvykti. Butu patogu sia savaite.
Po paties laiško dėstymo sekė parašas ir kontaktinė informacija. Tačiau esmė ne tame. Esmė yra reikalavime ar šiaip pastaboje programuotojų ieškantiems (ir ne tik programuotojų ar ne tik ieškantiems) darbdaviams (turbūt, kaip viena iš mandagumo taisyklių): Jeigu ieškote programuotojų ir renkate visų kandidatų CV, tai suradę tinkamą sau kandidatą praneškite likusiems, kad paieška baigėsi ir nors jie (programuotojai) nepateko į išrinktuosius, Jūs būtinai turėsite jų CV atsargoje ir prieš paskelbdami naują paiešką peržiūrėsite buvusius “savanorius”. Aš, aišku, nesakau, kad atrašiusi įmonė nebuvo pasilikusi mano ar kitų CV, tačiau būkite malonus – praneškite iš karto po atrankos pabaigos, kad po beveik 2 (!) mėnesių tylos neatrodytumėte kaip iš dangaus iškritę… na, ok… ir neatrodytumėte truputį juokingai.
Tęsiant temą toliau…
Turiu jums pasakyti iš praktikos, kad anksčiau rinkdavausi darbą pagal algą ir mikroklimatą. Dabar prisidėjo dar vienas (ir ne ką mažiau reikšmės turintis) kriterijus: įdomūs projektai. Turbūt kiekvienas PHP/MySQL programuotojas sutiks su manimi, kad visi interneto projektai tai yra paprasčiausi duomenų sąrašai, kurie tarpusavyje turi vienokius ar kitokius ryšius ir daugumoje yra gaunami iš SQL duomenų bazių. Tokiu pagrindu yra kuriama be galo daug įvairiausių TVS:ų (kurių valdymo sąsaja, a la interface, dažniausiai atitinka DB struktūrą) bei štampuojamos interneto įmonių svetainės. Visa kita lieka tik marketingo užduotis iškelti vieną ar kitą “web firmelę” į paviršių su savo cėėmėsu. Toks “štampavimas” tampa rutina, pats programuotojas nebetenka malonumo dirbti ir, greičiausiai, pradeda profesiškai degraduoti.
Suprantama – sunku būtų pasakyti, kas yra įdomus projektas. Turbūt tai turėtų būti “vėbdunulinis” projektas, tačiau ne tuo aspektu, kad ten turėtų būti naudojama daug AJAX technologijų, sąsajoje turėtų būti daug per didelių ikonų ar šriftų ir ar tai turėtų būti socialinis tinklas, kuris tarpusavyje dalinasi patirtimi ką jie veikia tol, kol arbatinuke užkaista vanduo, rašydami tekstą srityje su užapvalintais kampais pastelinės spalvos fone. Visiškai ne. Kadangi man, asmeniškai “vėbdunulis” yra sekantis žingsnis socializuojant internetą, tai “įdomus projektas” būtų tam tikro socialinio proceso ar procesų visumos įgyvendinimas interneto… um… “aplikacijos” pavidalu. Idėjų daug, tačiau ne visi yra pakankamai kvaili, kad išdrįstų jas įgyvendinti.
Dar galiu pasakyti kad 99% visų firmų atiduoda klientams puslapius tada, kai jie gražiai atrodo klientui. Pačiai įmonei, kuri kūrė svetainę, visiškai nerūpi vidaus kokybės suvokimas. Štai kodėl kažkada seniai buvo nulaužta kažkeliolika Gauminos gamintų puslapių, Kuršių nerijos “portalas” ir dar, turbūt, šimtai, apie kuriuos niekas nežino ir nesužinos (pagarba tiems, kurie tuos incognito saitus laikė sau, kaip smėliadėžes savišvietai). Bet šiaip tai nebūtina kalbėti tik apie programinį svetainės kodą. Įsimeskite kokį nors žymos (a.k.a. html/css) peržiūros (kad ir Html Validator) įskiepą į savo FF naršyklę ir panaršykite po žinomiausius portalus Lietuvoje. Pamatysite dešimtis ar šimus klaidų, perspėjimų ar šiaip pastebėjimų kodo taisymui/tobulinimui. Žmonių, kurie yra pamišę dėl validaus ir semantiškai tvarkingo (!!!) kodo yra iš tiesų labai nedaug. O ir tie, kuriuos pažįstu yra daugumoje programuotojai, o ne techniniai dizaineriai.
Nedarysiu jokių išvadų. Tai ne straipsnis. Tai mano nuomonė apie tai, kaip ieško programuotojų ir kaip programuotojai (tokie kaip aš) nori būti surasti.
kažkaip labai jau tiesiai per aplinkui parašei apie ‘kaip ieškoti php programerio’ :) kažkaip perskaičius antraštę tikisi viduje rasti kitokį tekstą. o kas liečia “štampavimus” tai tiesiog visi nori užsidirbti kuo didesnius pinigus…
Iš dalies pateisinu įmones, kurios nieko nepraneša jų nesudominusiem asmenim, nes taip jau yra priimta, kad informuojami tik potencialūs darbuotojai. Tačiau kai atsiliepia po dviejų mėnesių, tai jau juokinga :-) Per tą laiko tarpą matyt jau spėjo kažką priimti ir atleisti. Nors žiūrint iš kitos pusės ką jiems daryt? Iš naujo dėti skelbimą, kad ieško darbuotojo?
99% atvejų klientas niekada nėra teisus. Dizaineriai žlunga morališkai, kai reikia pasiekti kompromisą ir sukurti gražiai atrodantį, validų puslapio šabloną. Tačiau yra ir tokių “kūrėjų”, kuriems net savas veidas nelabai rūpi (lyderis berods yra http://www.linkarta.lt/).
geras straipsnis, t.y. blog-entry. nesu PHP/MySQL programuotojas, bet manau, kad ir kitų kalbų programeriai turi panašią bedą, nes visos programos yra daugmaž duombazės, netgi UI’us gali būti vienodas keliems projektams.
O šiaip įsivaizduoju, kad tik yra keletas rimtų IT bendrovių, kuriuose yra “įdomių projektų”, gerai būtų, jei aš jas žinočiau…
kad iškart neatrašė, nors galėjo ‘at least’ parašyti “ačiū už jūsų CV, mes pasvarstysim”, tai tik parodo jų neprofesionalumą.
too bad for them ;)
turboliux – įdomūs projektai dažniausiai būna taip vadinami start-up:ai, kurie būna first of their kind. Aš nekalbu apie topix.lt, cut.lt ar dar kokius nors žymų kaupimo sistemas. Tai tėra paprasčiausias sistemos suderinimas savo reikmėms. Tačiau iš tos kategorijos norėčiau išskirti būtent http://del.icio.us/ bei lietuvišką analogą http://kaip.tikten.lt/. Būtent tai (prieš metus ar anksčiau) man būtų buvęs įdomus projektas.
pilnai sutinku, kažkada vienastoks (nezinau.lt) svarstė pas save bloge tokią problemą: padidėjęs duomenų srautas, dėl įdėdamų nuotraukų/piešinių. Po kažkiek laiko pagalvojau, kodėl lietuviai negalėtų turėtis savo Flickr arba Photobucket’o ‘or something like that’? Tikriausia būtų perdaug nuostuolinga talpinti visų pic’us nemokamai ir neribotai.
http://www.efoto.lt, labai ribotas.
http://www.stalcius.info, http://www.talpink.lt, http://www.talpink.com;
beveik jokio UI’aus, nera galimybes uzsiregistruoti, matyti visus savo paveikslelius.
what can i say, galima padaryti “idomu projekta” bet nevisada jis atsiperka. =[
turboliux, yra toks dalykas kaip ipix.lt
[...] darbdaviams: iš jūsų elgesio su būsimų darbuotojų CV labai gerai matosi, koks firmoje mikroklimatas, pagarba specialistams ir požiūris į aukštos [...]
Turbūt dėl totaliai skirtingo darbo pobūdžio iš viso to techninės programerio kalbos rinkinio nedaug supratau apie “įdomius projektus”, bet, kaip turėjusi reikalų su personalo atranka bei karts nuo karto atsižvelgianti į kitų arba tiksliau – abiejų pusių – emocijas bei darbo krūvį, teigčiau, jog sąžininga skelbime parašyti iki kada galima atsiųsti CV, tuo leidžiant suprasti iki kada gaus arba ne atsakymą (pora darbo dienų po deadline’o yra žmoniška), bei prierašą “Bus informuoti tik atrinkti kandidatai”.
Jei parašė po poros mėnesių, esu tikra, jog buvo pasirinkę kitą kandidatą, bet kažkas “nesigavo”. Atsakyti kiekvienam atsiuntusiam CV – per daug darbo. Nebent konkrečiai šioje srityje darbuotojų pasiūla yra itin maža ir per mėnesį į visur stumdomą skelbimą atsiliepia vos 10 kandidatų (su šios srities darbo rinka nesu susipažinusi).
Taip pat nelygis, jei ta personalo vadybininkė ar administratorė daugmaž oficialų mailą rašo be lietuviškų raidžių ir daro skyrybos klaidas.
Dėl atrašymų tai galėtų bent dėl vaizdo įkalt kokį nors autoreply. Jei sakykim yra tokia galimybė, kad CV eitų į atskirą mailą. O šiaip tai postas liuks. Keista darosi pasiklausius kokių pinigų hebra prašosi su nuliu patirties. Nieko nuostabaus, kad atitinkamos firmos ieškosi potencialių darbuotojų jau nebe Lietuvoje.
Na dėl CV tai iš tikro neteko su tokiu variantu susidurti – išskyrus tada, kai bandžiau į UK siųsti savo CV (bet čia viskas aišku, kad kol esi Lietuvoje tu jiems neįdomus).
O kas dėl projektų įdomumo… Well. Čia viena iš priežasčių, kodėl aš pabėgau iš Lietuvos – štampavau svetaines ir tai vertė vemti. Dabar darau tik vieną svetainę ir kelis jos pošakius – viskas :)
Čia nereiškia, kad skatinu emigruoti. Yra ir Lietuvoje tokių kontorų, kurios bent jau rūpinasi savo kodo kokybe ir pačio projekto gražumu iš vidinės pusės (ko paprasti žmonės niekada nesupras) – o dėl vebtiuzyro – LT per maža rinka, bet yra ir tokių, kurie dirba globaliai/outsourcina.
[...] nepildau web2.0 interneto turiniu (apart savo blog:o, aišku). Kadangi esu programuotojas – man patinka spręsti įdomias problemas, todėl web2.0 internetą (as you know it) aš pildau būtent funkcionalumu. Man patinka matyti [...]