Trumpai ir lakoniškai aiškinu:
- Ateinate pas viršininką rimtu veidu ir pasakote, kad norite rimtai pasišnekėti.
- Kai gavote visą viršininko dėmesį, išlemenkite su trumpomis pauzėmis: “Noriu pasakyti, kad nuo {mėnesio} {dienos} norėčiau išeiti…”.
- Stebite šefo reakciją.
- Jeigu esate labai vertinamas komandos narys galite gauti įspėjimą dėl susidorojimo, jeigu paliksite įmonę. Įspėjimą taip pat galite gauti jeigu esate labai nemėgiamas komandos narys.
- Išlaukę, tiesiog pasakykite, kad norėtumėte tik atostogų ir jūs jokiu būdu nenorėtumėte keisti darbo (tai turėtų turėti privalumų vėlesnėje pokalbio eigoje).
- Pamatę, kaip šefas “atsileidžia” ir jeigu pasakėte 5 punkte išdėstytas “pasilikimo darbe priežastis” galite pradėti prašyti norimo atostogų kiekio. Šefas tikrai neprieštaraus (aišku, jeigu neviršysite sukaupto atostogų rezervo).
- Jeigu viskas pavyko pagal 6 punktą galite iškėlę galvą nueiti nuo direktoriaus stalo (arba iš direktoriaus kabineto).
Taigi chebryte, antroje vasario pusėje bimbinėsiu. Išeis ramiai išsilaikyti sesiją ir užbaigti nebaigtus ir kybančius darbus.
Nota Bene: šiuo įrašu jokiu būdu nenorėjau pasakyti, kad mano darbovietėje žmonės nėra išleidžiami į atostogas. Tiesiog pamaniau, kad toks pokalbis bus savotiškai žavingas. Kas žino, gal kam nors net gi padės ,)
:) žiauriai čia tu
Geras :D
Reiks ant bairio ir man kada taip pabandyt, paziuret reakcija vadovo :))
O aš šiandien kaip tik paėmiau savaitę atostogų ;) Tik tokių gudrių metodų nenaudojau.
[...] Eimantas pataria, kaip viršininko prašyti atostogų ir garantuotai jas gauti… [...]
nu nežinau nežinau… kam taip gąsdinti vargšus šefus, kai toks darbuotojų trūkumas Lietuvoje?.. Galima tiesiog paprašyti ir gausi. Bent jau pas mus ;)
[...] filmus; DienosDuona svarsto, ar daug bėdos būtų leidus reklamuoti receptinius vaistus; Eimantas moko efektingai pasiprašyti atostogų; Laura rašo baigusi šelpti profesionalius elgetas; Buržujus ragina prisijungti ir duoti kraujo; [...]
Tikriausiai nemoku pramogauti..
1) įeinu į kabinetą,
2) naglai žiūriu į akis,
3) sakau trumpai, aiškiai ir vienareikšmiai: “Noriu atostogų”.
kai tau 18, taip žaisti gal dar ir galima, bet subrendę žmonės taip nesielgia. atostogos yra tau priklausantis dalykas. ateini, padedi prašymą ant stalo prieš dvi savaites (jeigu yra baimė, kad neišleis, prieš tai užregistruoji pas sekretorę arba išsiunti registruotu paštu) ir po dviejų savaičių išeini. jeigu jau toks kietas, kad gali šokinėti ant viršininko stalo, tai prašyk mokslo/kūrybinių atostogų. nors ir tos realiai, objektyviai tau prikauso, tai žinant tvarką gautum.
Pauliau, prajuokinai :-) “kai tau 18″ :-)
Jus paprasčiausiai nepažįstate čia dirbančio kolektyvo, susidariusios auros ir įpročių.
2paulius:
jei man kas nors parasytu prasyma del atostogu rastu (arba pabandytu ji uzsiregistruoti) – paprasyciau prasymo “savo noru”, right away, man su tokiu zmogum nepakeliui.
nors, is esmes, “subrendes” zmogus tai jau turbut dziuvesiai, tuo labiau risantis tai prie amziaus. gerb. Richard Branson (57 metu) galetu pamokyt apie tai, ir apie sokius ant stalu. ir daug dar apie ka..
xekc, mielai su tavim sukirsčiau rankom. tiesą sakant, kartą taip ir esu pasielgęs. ir tikrai nuėjau ten, kur net reikalo tam prašymui realiai nebūdavo.
p.s. serą RB aš labai gerbiu ir esu tikras, kad apie įmonę, kurioje reikia verstis per galvą norint gauti atostogų pasakytų: padėkit prašymą, o ant viršaus priš…